Europos ekonomika šiuo metu patiria didžiulį nuosmukį: visi Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos piliečiai ir įmonės yra priversti sustabdyti darbus, užsirakinus likti namuose ir laukti, kol COVID-19 pandemija bus sukontroliuota.
Galima tik spėlioti, kiek laiko ši situacija tęsis, tačiau staigus ekonominės veiklos nuosmukis, ne tik Europą, bet ir visą pasaulį panėrė į neišvengiamą recesiją, kuri jau turi dramatišką poveikį ir elektros energijos vartojimui, platesnei žaliąjai ekonomikai ir atsinaujinančių energijos išteklių sektoriui.
“Daugelis šalių, reaguodamos į koronavirusą, ėmėsi griežtų ribojimo priemonių, apie kurias turime duomenų. Elektros energijos poreikis sumažėjo maždaug 15 procentų, daugiausia dėl to, kad gamyklos ir įmonės sustabdė savo veiklą“, – rašė Fatihas Birolis, vykdomasis direktorius iš Tarptautinės energetikos asociacijos (TEA).
Jis taip pat rašė, kad nors paklausa mažėja dėl aplinkybių kaip tikėtasi, kai kuriuose regionuose, kur yra labiau išvystyta vėjo ir saulės energijos pramonė, pvz., Kalifornijoje ir Ispanijoje, tai potencialiai suteiks galimybes atsinaujinantiems energijos šaltiniams užimti dar didesnę energijos dalį nei ankščiau.
Tuo tarpu, staigus naftos kainų kritimas, padarė įtaką angliai ir ji tapo brangiausiu kuru pasaulyje. Tačiau anglies sunaudojimas sumažėjo dėl to, kad JAV ir Europoje, susidūrusios su pigesne gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių konkurencija, skelbia „Bloomberg“.
Nors verslo, pramonės ir vartojimo nuosmukis neabejotinai lems staigų CO2 sumažėjimą, tačiau tai nėra gera žinia aplinkosaugai, ar ekologiškoms įmonėms, kurių tikslas yra pritraukti investicijų ir tikėtis ekonominio, politinio stabilumo.
„Ember“ duomenimis, kiekvienoje Europos valstybėje pastarosiomis savaitėmis sumažėjo elektros energijos poreikis – vidutiniškai 2–7 procentais per savaitę. Tačiau padėtis skirtingose šalyse labai skiriasi. Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, kurioms bent savaitę ar dvi buvo taikomos griežtesnės karantinavimo priemonės, energijos poreikis sumažėjo dvigubai, lyginant su Jungtine Karalyste.
Tačiau svarbiausia, kad mažėjanti paklausa padarė didelę įtaką didmeninėms energijos kainoms visoje Europoje.
Mažesnis elektros energijos poreikis lems pigesnes elektros energijos kainas. Dėl šios priežasties visi energijos gamintojai, įskaitant dujų jėgaines, 2020 m. Sieks gauti pajamų ir išsilaikyti rinkoje. Mažėjanti paklausa taip pat smarkiai paveikė anglies kainas, ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemoje (ETS). Aukščiausia kaina – 28.21 Eur už toną 2019, pastarosiomis savaitėmis ji smuko iki maždaug 15,11 Eur, už toną. Tai gali sukelti didelę konkurenciją, tarp iškastinio kuro ir atsinaujinančios energetikos gamintojų.
Atsižvelgiant atsinaujinančios energetikos tikslus ir pažangias technologijas, žaliosios energijos Europoje pagrindiniai rodikliai išlieka teigiami, o ES Komisija jau pranešė, kad ji ir toliau įsipareigoja įgyvendinti 2020 m. planus.
Taigi, nors ir jaučiamas trumpalaikis atsinaujinančios energetikos nuosmūkis – kaip ir likusiai ekonomikai, tačiau ateities prognozės, ilgalaikėje perspektyvoje suteikia optimizmo.
Mano namų tinklaraštis 