Laimo liga ir ką naudinga apie ją žinoti

erkės

Galvojant apie erkes dažniausiai pirmoji į galvą šaunanti mintis būna jų platinamas erkinis encefalitas, tačiau neretai pamirštama, kad Laimo liga taip pat yra labai dažnas infekcinis susirgimas, kurį sukelia Borrelia bakteriją pernešančios erkės. Laimo liga yra kompleksinis susirgimas ir iki šiol žiniasklaidos priemonėse bei tarp žmonių sklando pakankamai daug tarpusavyje nesutampančios informacijos, todėl svarbu išsklaidyti įvairius mitus paprasčiausiai pateikiant tikslius ir aiškius faktus apie Laimo ligą.

Faktai apie Laimo ligą

1) Laimo ligą sukelia bakterija, kurios pavadinimas yra Borrelia. Egzistuoja skirtingos šios bakterijos atmainos, tarp kurių yra ir Borrelia burgdorferi, Borrelia afzelii ir Borrelia garinii.

2) Yra žinoma, kad Borrelia pernešama per šia bakterija užsikrėtusių erkių įkandimus. Manoma, kad ši bakterija taip pat gali būti perduota ir Laimo liga užsikrėtusios motinos kūdikiui, tačiau iki šiol nėra žinoma, kokia yra tokios rizikos tikimybė (nors kai kurie medikai su tuo nesutinka, teigdami, kad ši bakterija tokiu būdu negali būti perduota). Laimo liga nėra galimybės užsikrėsti bendravimo su užsikrėtusiu žmogumi metu.

3) Erkės yra aptinkamos ne tik miškingose ir žolėtose vietovėse, tačiau ir mieste bei parkuose. Erkės užlipa ant įvairių augalų, o tuomet perlipa ant pro šalį praeinančių žmonių drabužių ir odos. Erkės yra aptinkamos visose Lietuvos dalyse. Jūs niekuomet negalite pajusti erkės įkandimo, todėl turite būti budrūs ir reguliariai apžiūrėti ar ant jūsų odos bei drabužių nėra erkių. Jos gali palysti po žmogaus drabužiais ar netgi po apatiniu trikotažu, o žmogus to nė nepajustų.

4) Šunų ir kačių augintojai dažnai ant savo augintinių randa erkių, todėl jos gali būti lengvai atnešamos į namus. Nimfos (dar ne visai subrendusios erkės) gali būti netgi aguonos dydžio, todėl jas pastebėti yra ypač sudėtinga. Šios erkės yra ypač pavojingos, todėl jei pastebite tokią įsisiurbusią erkę, turėtumėte sekti visas instrukcijas, kurių pagalba galėtumėte tinkamai ją pašalinti.

5) Įsisiurbusi erkė privalo būti tinkamai pašalinta. Egzistuoja labai tiksli metodika, kuria būtina vadovautis. Netinkamai ištraukus į odą įsisiurbusią erkę, odoje galima palikti jos dalį. Jei manote, kad patiems to teisingai padaryti nepavyks, nieko nelaukdami kreipkitės į medicinos specialistus.

6) Laimo liga paveikia nervų sistemą, smegenis, sąnarius, raumenis, akis, širdį ir dažnai pasireiškia apvalios formos odos paraudimu. Ankstyvieji Laimo ligos simptomai labai dažnai yra panašūs į gripo simptomus – karščiavimas, silpnumas, naktinis prakaitavimas, skaudanti gerklė, sąnarių skausmai, pykinimas, sustabarėjusi kaklo sritis, galvos skausmai ir didelis nuovargis. Kadangi Laimo liga paveikia ir nervų sistemą bei smegenis, dėl jos gali atsirasti paralyžius, įvairūs skausmai, psichiniai susirgimai ir kt. Laimo liga gali sukelti ir artrito skausmus įvairiose kūno vietose esančiuose sąnariuose.

7) Raudonas odos paraudimas, kuris yra apvalus ir plinta formuodamas žiedo formos paraudimus, yra būdingas Laimo ligai. Skaičiuojama, jog apytiksliai trečdalis Laimo liga užsikrėtusių pacientų niekuomet nebuvo pastebėję jokių odos paraudimų. Kita vertus, skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus skaičius. Tačiau tokie odos paraudimai medicinos specialistų yra pripažįstami kaip dažniausi, kurie gali rodyti apie Laimo ligą, kadangi priešingu atveju be tokio odos paraudimo gali būti labai sudėtinga pirminėse ligos stadijose nustatyti, jog tai yra Laimo liga, nes dažnai pacientai nejaučia jokių kitų simptomų.

8) Laimo ligos simptomams pasirodyti kartais prireikia net ir daugiau nei 3 mėn. Tai reiškia, kad jei iksodinė erkė įkando pačioje vasaros pabaigoje, nėra neįprasta, kad žmogus Laimo ligos simptomus pajustų tik per Kalėdas, tokiu atveju savo blogą savijautą priskirdamas peršalimui ar gripui. Dėl šios priežasties dažnai Laimo liga yra vadinama imituojančia liga, kurios simptomai būna labai panašūs į kitų dažnų susirgimų simptomus.

9) Kraujo tyrimai Laimo ligos nustatymo atveju nėra labai patikimi. Rekomenduojama kraujo tyrimus Laimo ligos nustatymui pakartoti ne vieną kartą (jei pirmuoju bandymu buvo gautas neigiamas atsakymas), jei šiai ligai būdingi simptomai pasikartoja. Prireikia šiek tiek laiko, kol kraujo tyrimo rezultatuose būna parodoma Laimo liga, tačiau jei praėjo vienas ar keli mėnesiai, o kraujo tyrimas vis dar rodo neigiamą rezultatą, labai tikėtina, kad žmogus Laimo liga neužsikrėtė.

10) Laimo liga turėtų būti gydoma antibiotikais – idealiausia, jei gydymas pradedamas per 6 savaites nuo užsikrėtimo. Pirminis Laimo ligos gydymas įprastai trunka nuo 3 iki 4 savaičių. Tačiau kai kuriems Laimo liga užsikrėtusiems pacientams prireikia ir antrojo gydymo antibiotikais kurso. Pacientams, kuriems Laimo liga yra diagnozuojama vėliau nei per 6 savaites nuo užsikrėtimo, taikomas lygiai toks pats gydymas. Kai kurie pacientai po gydymo kurso ir toliau jaučia Laimo ligos simptomus. Tai medikai šiandien priskiria persirgtos Laimo ligos sindromui. Tačiau tai taip pat gali būti nulemta ir įvairių audinių pažeidimų, kuriuos sukėlė Laimo liga.

Kodėl Laimo liga taip greitai plinta?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl Laimo liga bėgant metams taip sparčiai plinta, yra besikeičiančios oro sąlygos. Tačiau taip pat tam įtakos turi ir erkių populiacijos didėjimas bei žmonių, kurie daugiau laiko praleidžia gryname ore, skaičiaus augimas.

Viena iš teorijų, kuria šiandien bandoma paaiškinti spartesnį Laimo ligos plitimą, yra klimato kaita ir didėjanti metinė oro temperatūra. Kuomet oras yra šiltesnis, erkės dauginasi kur kas greičiau – ir jos ypatingai gerai jaučiasi ankstyvą pavasarį (juolab, kad su kiekvienais metais pavasariški orai atkeliauja anksčiau ir būna šiltesni). Kita teorija sako, jog žmonės šiandien įrengia daugiau viešų vietų po atviru dangumi, kurios tampa naujais erkių namais. Ir nors iki šiol teorijų yra daug, svarbiausia, jog kiekvienas iš mūsų pasirūpintume visomis pagrindinėmis apsisaugojimo priemonėmis ir niekuomet nepamirštume būti budrūs, kuomet savo laiką leidžiame gryname ore.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.