ES skatina Lietuvos gyventojus pasinaudoti finansine parama saulės elektrinių statybai

saulės energija
Photo by Pixabay on Pexels.com

Pasaulyje netylant kalboms apie klimato kaitą ir jos sukeltas krizes, vis dažniau atsigręžiame į alternatyvius energijos gaminimo šaltinius ir jų panaudojimą Lietuvos rinkoje. Kylančias grėsmes, klimato kaitos pasekmes Lietuvoje bei galimus alternatyvios energetikos sprendimus aptaria “NoGrid“ – saulės elektrinių projektavimo, pardavimo ir montavimo privatiems klientams paslaugas teikiančios bendrovės – direktorius dr. Andrius Džiaugys.

Sausio 16, 2020. Klimato kaitos pasekmės matomos jau dabar. Europos aplinkos agentūros atliktame tyrime teigiama, jog per XXI amžių vidutinė metinė temperatūra Europoje kils 0.2°C kas dešimtmetį, o jūros lygis pakils nuo 18 iki 59 centimetrų iki XXI amžiaus pabaigos. 2019 metų rudenį prasidėję gaisrai Australijoje tapo viena tragiškiausių klimato kaitos pasekmių. Šiuo metu teritorijoje liepsnoja 150 ugnies židinių, 30 iš jų nevaldomi. Šylantis klimatas ir auganti stichinių nelaimių grėsmė ženkliai priklauso nuo CO2 emisijos.

Vietinės valdžios neveiksnumas privertė įsikišti kitų šalių atstovus, reikalaujant paspartinti anglies kuro atsisakymą šalyje ir perėjimą prie švarios energijos. Siekiama, jog Australija per ateinančius metus ženkliai sumažintų anglies kuro panaudojimą ir jį pakeistų gamtai draugiškesniais energijos gamybos būdais. Šiuo metu šalyje veikia šeši iškastinio kuro “milžinai” BHP Billiton, Glencore, Yancoal, Peabody, Anglo American ir Whitehaven. Vien 2018 metais šių įmonių veikla sukėlė 534 milijonų tonų anglies dioksido emisiją.

Nuo XX amžiaus pradžios anglies dioksido emisija pasaulyje išaugo 18 kartų – nuo dviejų milijardų tonų iki 36 milijardų tonų. Lietuva – ne išimtis. Anot atliktų tyrimų, ji yra labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje. Siekiant išvengti skaudžių pasekmių, Europos Sąjunga ragina lietuvius rinktis atsinaujinančios energijos šaltinius.

Šių metų pradžioje Europos Sąjunga Lietuvai skyrė 9 mln. eurų saulės elektrinėms statyti. Europos Sąjungos skirta parama siekiama padidinti atsinaujinančios energijos gamybą Lietuvoje. Pusė sumos bus skiriama viešosios paskirties įstaigoms ir jų pastangoms įrengti saulės elektrines, o kita dalis bus skiriama individualiems namų ūkių savininkams.

Nuo sausio 2 iki 31 dienos gyventojai gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai, norėdami gauti finansinę paramą įrengti saulės elektrines individualiuose namuose. Ši iniciatyva skatina atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo augimą ir gamtai draugišką energijos gamybą.

Anot dr. Andriaus Džiaugio, „NoGrid“ įmonės direktoriaus, ženkliai sumažintume CO2 išmetimą, jei pereitume prie alternatyvių energijos gaminimo būdų.

“Džiugu, jog alternatyvūs energijos šaltiniai tampa labiau prieinami paprastam vartotojui – vis daugiau Lietuvos gyventojų įrengia saulės elektrines nuosavuose namuose. Europos Sąjungos iniciatyva remti individualius namų ūkius, turėtų padėti Lietuvai pasiekti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo planus ir pasivyti šioje srityje pirmaujančias valstybes kaip Nyderlandai ar Suomija,” – teigia Andrius Džiaugys.

2018 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 3555 AEI elektrinės, iš jų net 3050 naudojančių saulės energiją. Prognozuojama, jog finansinė parama paskatins panašių elektrinių statybas ir populiarumą. Planuojama, jog per ateinančius du metus atsiras bent 10 000 naujų saulės energiją gaminančių gyventojų.

“Greitu metu vis dažniau matysime atvejų, kuomet žmonės naudoja saulės energiją butuose ir kitose bendrosiose erdvėse. „NoGrid“ irgi prisideda prie žalios elektros energijos naudojimo daugiabučiuose ir privačiuose namuose. Mūsų kuriamas „Saulės bendruomenės“ projektas skatina gyventojus rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius ir prireikus pasinaudoti palankiomis sąlygomis gauti paskolą banke. Tai ne tik indėlis į švaresnę ateitį, bet ir proga sutaupyti,” – optimistiškomis prognozėmis dalinasi dr. Andrius Džiaugys.

Dažnėjant klimato kaitos sukeltų nelaimių, svarbu imtis atitinkamų veiksmų. Nors Lietuva patenka į labiausiai paveiktų Europos šalių sąrašą, pasinaudojus Europos Sąjungos iniciatyvomis, tikimasi, jog saulės energijos gamyba privačiuose namų ūkiuose augs ir taip pajėgs sumažinti klimato kaitos keliamas grėsmes.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.